Pasiilgstu, siaubingai pasiilgstu tavo prisilietimų, tavo zvilgsnio, tavo šypsenos. Paprasčiausias apkabinimas man dabar būtų kaip didžiausia palaima. Kaip man dabar užmigti, kai tavęs nėra šalia? Kai niekas nepalinki saldžių sapnų? Kai niekas neprispaudžia prie savęs ir nepasako, kokia aš nuostabi?
Prisimeni, kaip prasidėjo mūsų bendravimas? Tu buvai tu, o aš buvau aš. Du atskiri žmonės, du atskiri gyvenimai. Tik naktys bendros. Taip ir turėjo likti, bet tu sugebėjai mane prisijaukinti, sugebėjai mane pavergti taip, kad buvimas be tavęs – man didžiausia kančia.
Niekada tau to garsiai nesakiau, bet ….. gal tai meilė?
